Jau treti metai sunku įsivaizduoti gimnazijos renginį be Justino Ladanausko - draugų dažnai vadinamo tiesiog Justeliu. Justinas mėgstamas gimnazijos mokinių ir mokytojų dėl jo pareigingumo ir humoro jausmo.
Justinas labai atsakingas jaunuolis: jei ką pažada, gali būti ramus, tikrai įvykdys, bus viskas laiku ir vietoje. Paprašius pagalbos – niekada neatsisakys padėti, nors tai kainuotų jo rytinio miego ar poilsio valandas. Justinas nuoširdus, jautrus ir labai mielas vaikinas, su kuriuo lengva bendrauti ir „eiti į žvalgybą“ tikrai galima!
Direktoriaus pavaduotoja neformaliajam švietimui Aurelija Gričšenkienė
Danutė Liutkevičienė: Pasibaigus pamokoms tave matau gimnazijoje. Kodėl neskubi namo? Ką tu veiki gimnazijoje vakarais?
Justinas Ladanauskas: Po pamokų turiu daugybę darbų – malonių, įdomių, kūrybiškų. Po pamokų aš būnu garso inžinieriumi – pradedančiuoju garso režisieriumi.
Danutė Liutkevičienė: Papasakok apie garso inžinieriaus darbą.
Justinas Ladanauskas: Veiklos renginių salėje ir prie pulto net nesinori vadinti darbu. Greičiau tai pomėgis, kai aš, Pijus Norušis ir mokytojas Henrikas Vaišvila rūpinamės renginių salės įranga (ją taisome, kai reikia, deriname, bandome, tobuliname ir kt.) ir ruošiamės būsimiems renginiams. Garso inžinieriaus veikla įdomi tuo, kad čia nuolat esi procese: daugybė naujų technologijų, inovacijų, bandymų ir galimybių. Atrodo, viskas, ką buvai suplanavęs, pavyko, bet po kiekvieno renginio jau žinai, ką būtų galima patobulinti. Iš šono gali pasirodyti, kad įgarsinti renginį nėra sudėtinga: pastatei garso kolonėlę, sujungei laidukus ir šventė! Taip tikrai nėra. Siekiant, kad garsas būtų kokybiškas, reikia praktinių įgūdžių ir daugybės žinių, ypač fizikos.
Danutė Liutkevičienė: Prisimink, savo veiklos pradžią. Kaip tu, nedrąsus pirmokas, atėjai į „Versmės“ gimnaziją. Kaip atsiradai prie pulto – pats ieškojai ar tave surado?
Justinas Ladanauskas: Kai buvau mažas, ateidavau į Elektrėnų „Versmės“ gimnaziją pasižiūrėti vyresnės sesės švenčių. Mokiniai, kurie sustatydavo aparatūrą, sėdėdavo prie pulto, reguliuodavo apšvietimą, man buvo nerealūs – „kieti“! Pirmiausiai stebėjau Eimantą Raulinaitį ir Roką Arciševskį, vėliau – Martyną Narkauską, Jokūbą Sabaliauską ir kitus. Man, vaikui, jie buvo „kieti“, „asai“, herojai! Dar mokantis Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijoje Eimantas Raulinaitis pasiūlė savo broliui Augustui ir man pabandyti. Eimantas Raulinaitis tarpininkavo, Jokūbas Sabaliauskas pamokė – taip ir atsiradau prie pulto! Pirmiausiai rūpinausi apšvietimu, vėliau, kai atėjo Pijus Norušis - garsu. Taip jau keletą metų aš – garso inžinierius, Pijus – šviesų inžinierius.
Danutė Liutkevičienė: Kas šioje veikloje sunkiausia ir kas lengviausia?
Justinas Ladanauskas: Negaliu įvardinti, kad tai yra neįmanomai sunku, o tai - vėjavaikiškai paprasta. Garsinant renginius labai svarbu atsakomybė. Matyt, iš didžiulės atsakomybės, nes noriu išpildyti organizatorių sumanymus, kyla nerimas prieš renginius. Aš prieš kiekvieną renginį ar koncertą nerimauju: kad tik viskas vyktų pagal planą ir pavyktų! Įdomiausias laikas prieš repeticijas: galima išbandyti, patobulinti, improvizuoti. Kartais atrodo, kad jau viskas žinoma ir viskas paprasta, bet tada kyla noras išbandyti naujas technologijas, patobulinti sistemas – ir vėl pradedu mokytis. Galiu pasakyti, kad garso inžinieriaus darbe nėra galutinio taško, nėra „profo“ būsenos. Nuolat keičiantis technologijoms esu priverstas kaitoje gyventi ir aš. Ši veikla pareikalauja tiek fizinių jėgų, tiek emocinės ištvermės. Kadangi garso inžinieriaus darbas man patinka, tai aš ne pavargstu, o nuolat planuoju veiklas ir jų laukiu.
Danutė Liutkevičienė: O kas toliau? Juk esi trečiokas. Netruks prabėgti metai ir reikės ruoštis brandos egzaminams. Kas bus, kai tavęs „Versmėje“ nebus?
Justinas Ladanauskas: Manau, kad yra mokinių, kurie stebi ir kaip aš vaikystėje idealizuoja sėdinčius prie pulto. Jau ruošiamės kreiptis į jaunesnius mokinius ir kviesti dalyvauti atrankoje. Tikiuosi, kad atsiras jaunesnių mokinių, kurie domisi renginių įgarsinimu, apšvietimu. Juk tai labai įdomi veikla!
Danutė Liutkevičienė: Gimnazijos bendruomenės vardu dėkoju už kiekvieną renginį. Mums tavo veikla labai svarbi!
